x x

Kontakti         Sot ėshtė 


SHQIP

IMUNOLOGJIA

BAKTERIOLOGJIA

VIROLOJI

MIKOLOGJIA

PARAZITOLOGJIA
 

ANGLISHT 

HYRJE

IMUNOLOGJIA

BAKTERIOLOGJIA

VIROLOGJIA

PARAZITOLOGJIA

MIKOLOGJIA


PORTUGALISHT

SPANJOLLISHT

KĖRKO 

 

Bakteriologjia   

 

Pėrktheu: Dr. Lul Raka, Asistent i Mikrobiologjisė nė Fakultetin e Mjekėsisė tė Universitetit tė Prishtinės dhe Mikrobiolog nė Departamentin e Mikrobiologjisė tė Institutit Kombėtar tė Shėndetėsisė Publike tė Kosovės- Prishtinė, Kosovė

Bakteret dhe algat blu tė gjelbėrta janė qeliza prokariote. Ato, pėr dallim prej eukarioteve, nuk kanė bėrthamė. Materiali i tyre gjenetik ėshtė i pėrqėndruar nė njė zonė tė citoplazmės qė quhet nukleoid. Qelizat prokariote nuk kanė as organele citoplazmike qelizore- siē janė mitokondriet dhe lizosomet, tė cilat gjinden tek eukariotet. Ndėrkaq, njė pėrbėrės strukturor qė e kanė prokariotet dhe mungon te eukariotet ėshtė muri qelizor, qė iu mundėson baktereve t’i rezistojnė stresit osmotik. Muri qelizor dallon te bakteret e ndryshme dhe shėrben si element pėr ndarjen e tyre nė dy grupe tė mėdha – bakteret Gram-pozitive dhe Gram-negative. Prania e murit qelizor, qė nuk haset te qelizat shtazore, rezulton nė dallimin nė ndjeshmėrinė e qelizave eukariote dhe prokariote ndaj antibiotikėve. Prokariotet dhe eukariotet, po ashtu dallohen edhe nė disa veēori tė tjera metabolike. Kjo vlen sidomos pėr metabolizimin e tyre tė energjisė, ku shumė shtame bakterore mund tė adaptohen nė kushte anaerobe.
Nė kėtė seksion, do tė shqyrtohen strukturat e qelizės tipike bakterore dhe mėnyrat me tė cilėn ato e shfrytėzojnė energjinė nga molekulat komplekse organike. Aspektet e ndryshme tė strukturės dhe metabolizmit bakteror shėrbejnė si bazė pėr identifikimin dhe taksonominė e baktereve. Bakteret vazhdimisht i nėnshtrohen ndryshimeve mutagjene. Mjedisi jetėsor ushtron presion tė fuqishėm selektiv tek bakteret . Prandaj, ato evoluojnė nė mėnyrė tė vazhdueshme dhe rapide. Njėkohėsisht, ato shkėmbejnė informatat gjenetike, zakonisht ndėrmjet anėtarėve tė llojit tė njejtė, por nganjėherė edhe ndėrmjet anėtarėve tė llojeve tė ndryshme. Nė vazhdim do tė njiheni se si ndodhin kėto procese.
Bakteret mund tė kenė edhe virusė qė parazitojnė nė to dhe quhen bakteriofagė. Ato janė parazitė obligativė brendaqelizorė qė shumėzohen nė brendi tė baktereve, duke shfrytėzuar njė pjesė apo tėrė makinerinė biosintetike tė strehuesit. Kėto virusė mund tė shkaktojnė lizėn e qelizės bakterore duke liruar thėrmiza tė reja tė fagut infektues. Nė vazhdim, po ashtu, do tė jepen raportet ndėrmjet baktereve dhe bakteriofagjeve.
Nė fund, para se tė hulumtohen shumė sėmundje humane qė shkaktohen nga bakteret, do tė jepet edhe njė pasqyrė e pėrgjithshme e patogjenezės bakterore- si e dėmtojnė bakteret organizmin strehues.
 

NUMRAT E KAPITUJVE NĖ TĖ MAJTĖ JANĖ TĖ LIDHUR ME HTML FAQE TĖ ILUSTURUARA. LOGOT NĖ TĖ DJATHTĖ QOJNĖ NĖ FAJLLET POWERPOINT DHE SHĖNIMET ACROBAT QĖ E PLOTĖSOJNĖ VEB FAQEN. FAJLLET POWERPOINT MUND TĖ JENĖ TĖ MĖDHENJ, ANDAJ NDODH QĖ VĖSHTIRĖ SHKARKOHEN NGA PĖRDORUESIT JASHTĖ SISTEMIT


 


 

E-MAIL DR LUL RAKA
Universiteti i Prishtinės
Shoqata Kosovare e Kimioterapisė dhe Infeksionit

 

Ju lutemi tregoni prej nga jeni ose tregoni mikut tuaj pėr kėtė libėr  kėtu

ANGLISHT 
BAKTERIOLOGJIA    IMUNOLOGJIA    VIROLOGJIA    PARAZITOLOGJIA    MIKOLOGJIA

  
 
 
KAPITULLI 1  

QELIZA BAKTERORE 

Hyrje nė strukturėn  e qelizės bakterore

 Albanian

KAPITULLI 2
KULTIVIMI DHE IDENTIFIKIMI I AGJENSĖVE INFEKTIVĖ
Identifikimi bakteror nė laboratorin diagnostik nė raport me taksonominė. Taksonomia e baktereve. Qasjet nė diagnozėn e shpejtė

 Albanian 


KAPITULLI 3  
USHQIMI, RRITJA DHE METABOLIZMI I BAKTEREVE

Metabolizmi anaerob dhe aerob. Metabolizmi i sheqernave dhe acideve tė ngopura

Albanian   


KAPITULLI 4
MEMBRANA QELIZORE, SPORET DHE BIOSINTEZA E MAKROMOLEKULAVE

Struktura dhe sinteza e murit qelizor tė baktereve gram-pozitive dhe gram-negative

 Albanian  

 

 

Ju lutemi dėrgoni komentet dhe vėrejtjet te
Dr Richard Hunt

 

 

 


 

Faqja u pėrditėsua sė fundi mė
Sunday, February 15, 2015
Kjo faqe mbahet nga 

Richard Hunt


 

 


KAPITULLI 5  
ANTIBIOTIKĖT QĖ VEPROJNĖ NĖ MBĖSHTJELLĖSIN E QELIZĖS BAKTERORE

Mekanzimi i veprimit tė antibiotikėve beta-llaktamė

Albanian  


KAPITULLI 6
Antibiotikėt – Sinteza e proteineve, sinteza e acidit nukleik dhe metabolizmi 

Mekanizmi i veprimit tė agjensėve antibakterik kimioterapeutikė. Antibiogrami. Mekanizmi i shfaqjes sė rezistencės sė baktereve ndaj antibiotikėve

Albanian 


KAPITULLI 7
BAKTEROFAGU

Ndėrtimi dhe struktura e bakteriofagjeve. Procesi infektiv dhe cikli i shumėzimit litik. Cikli lizogjenik dhe rregullimi i tij

Albanian


KAPITULLI 8  
SHKĖMBIMI I INFORMACIONIT GJENETIK  

Mekanizmi i transferit tė gjeneve tek bakteret. Natyra e elementeve gjenetike transposabile dhe plazmideve. Rėndėsia e transferit tė gjeneve, elementeve transposabile dhe plazmideve

Albanian  


KAPITULLI 9  
MEKANIZMAT RREGULLATORĖ GJENETIK  

Struktura dhe transkriptimi i gjeneve bakterore. Mekanizmat molekularė qė shfrytėzojnė bakteret pėr rregullimin e aktivitetetit tė gjeneve. Operonet induktive dhe represive. Mekanizmat molekularė tė pėrfshirė nė represionin katabolik dhe atenuim. Mėnyrat e rregullimit tė aktivitetit enzimatik tė baktereve


KAPITULLI 10
ASPEKTET E PĖRGJITHSHME TĖ PATOGJENEZĖS BAKTERORE


Ekzotoksinet dhe endotoksinet, pėrhapja, ngjitja, imunopatologjia


KAPITULLI 11
ENTEROBACTERIACEAE, VIBRIO, CAMPYLOBACTER DHE HELICOBACTER

Enterobacteriaceae, Vibrio, Campylobacter dhe Helicobacter 


KAPITULLI 12  
StreptoKOKET


Grupet A, B dhe D tė streptokokeve; patogjeneza, diagnoza

 


KAPITULLI 13 
PNEUMOKOKU DHE STAFILOKOKET 

Streptococcus dhe pneumonia; Infeksionet nga Staphylococcus, helmimet me ushqim, shoku toksik

 

 


KAPITULLI 14  
SPIROKETAT DHE NEISERIET  

Sifilisi, Sėmundja e Llajmit, leptospiroza, gonorrea, meningjiti

KAPITULLI 15 
ANAEROBET DHE PSEUDOMONAS – INFEKSIONET OPORTUNE

Klostridiet, gangrena gazore, botulizmi, pseudomonadet

KAPITULLI 16  
MYKOBAKTERIA, KORYNEBAKTERIA DHE LEGIONELLA 

Mikobakteriozat: tuberkuloza,  legioneloza, difteria, lepra

KAPITULLI 17  
ZOONOZAT   
BRUCELLA, YERSINIA, BACILLUS, LISTERIA DHE FRANCISELLA

Listeria, Francisella, Brucella, Bacillus dhe Yersinia, Antraksi, Bruceloza, Listerioza

KAPITULLI 18  
BORDETELLA DHE HAEMOPHILUS 


Kolla e bardhė, Hib sėmundjet

KAPITULLI 19  
MIKOPLAZMA DHE UREAPLAZMA 

Karakteristikat morfologjike dhe fiziologjike tė mikoplazmave. Patogjeneza e infeksioneve nga mikoplazmat. Sindromet klinike dhe epidemiologjia, diagnoza dhe trajtimi i infeksioneve me mikoplazma

KAPITULLI 20 
CHLAMYDIA  

Cikli jetėsor i kllamidieve. Patogjeneza, epidemiologjia dhe sindromet klinike

KAPITULLI 21
RICKETTSIA, ORIENTIA, EHRLICHIA, ANAPLASMA, COXIELLA DHE BARTONELLA  

Ndėrveprimet e Rickettsia, Ehrlichia, Coxiella dhe Bartonella me qelizat e strehuesit.  Patogjeneza, epidemiologjia dhe sindromet klinike tė shoqėruara me Rickettsia, Ehrlichia, Coxiella and Bartonella. Metodat e mjekimit, parandalimit dhe kontrollit tė rikeciozave.


 
  M O S T R I M I  NĖ MIKROBIOLOGJINĖ KLINIKE

  Kontrolli i infeksioneve: Parimet themelore dhe edukimi