x x

x

BAKTERIOLOGJIA IMUNOLOGJIA MIKOLOGJIA PARAZITOLOGJIA VIROLOGJIA
ANGLISHT

 
 

VIROLOGJI – KAPITULLI SHTATĖ    

PJESA E PESTĖ

VIRUSI I PAMJAFTUESHMĖRISĖ  IMUNE TEK NJERIU DHE SIDA

STATISTIKAT

Dr Richard Hunt

Professor
University of South Carolina School of Medicine

 

Pėrktheu:
Profesor Kristaq Bėrxholi
Virolog - Fakulteti i Mjekėsisė  Veterinare
Departamenti i L
ėndėve Paraklinike
Tiranė  - Shqipėri 
SPANJISHT
E-MAIL DR BERXHOLI
 
  
 
LIDHJE ME SEKSIONET E TJERA TĖ VIH DHE SIDA JANĖ  NĖ FUND TĖ KĖSAJ FAQEJE
 
 
 
 
 

world-death.gif (21693 bytes) Rastet mė tė shumta  tė vdekjeve nėpėr botė  OBSH-WVO

Figura 9


SIDA aktualisht, nė personat mbi 13 vjeē, ėshtė pėrkufizuar si njė prezencė e njė prej 25 gjėndjeve treguese tė njė ndrydhje (supresioni) imun tė rėndė ose infeksion i VIH nė njė individ  me njė sasi qelizash CD4+ me mė pak se 200 qeliza pėr mm kub gjak. SIDA ėshtė momenti i fundit i njė infeksioni tė gjatė, progresiv dhe patogjenik. Prevalenca e VIH nė vėndet nė zhvillim, VIH dhe komplikimet e tij do tė jenė me ne pėr shumė gjenerata. SIDA tani ėshtė  shkaku kryesor i vdekjeve  nė gjithė botėn (figura 9).

Numuri total i njerėzve tė infektuar me VIH nė botė nė Dhjetor tė vitit 2004 (UNAIDS) Numuri total i njerėzve tė infektuar me VIH nė regjione tė ndryshme nė Dhjetor tė vitit 2004 (UNAIDS) Numuri total i grave tė infektuara me VIH nė botė nė Djetor tė vitit 2004 (UNAIDS) Proporcioni i njerėzve tė infektuar me VIH qė janė femra nė vitet 1985-2004 nė regjione tė ndryshme (UNAIDS)

 

Si ėshtė pėrcaktuar SIDA nė njerzit me moshė mbi 13 vjeē? Si ėshtė pėrcaktuar SIDA nė njerzit me moshė nėn 13 vjeē? Sa ėshtė kostua e trajtimit tė VIH dhe sa gjatė jeton personi me TARAL-HAART ?  

Ka sė paku 33.2 million njerėz (vlerėsimi mesatar: 30.6 million - 36.1 million) tė infektuar me VIH nė botė nga tė cilėt vetėm rreth  22.5 million (luhaten: 20.9 million - 24.3 million) janė nė Afrikėn sub-Sahariane ku prevalenca e infeksionit nė adultėt ėshtė  5.9%.

Afėrsisht  14,000 infeksione tė reja tė VIH ndodhin nė ditė  nė gjithė botėn dhe mbi  90% janė nė vėndet nė zhvillim. Njė mijė prej tyre janė fėmijė me moshė me  mė pak se 15 vjeē. Nga infeksioni tek adultėt, 40 % tė tyre janė gra dhe 15 % nė individėt  e moshės nga 15-25 vjet. Infeksioni perinatal tashmė rezulton  nė njė numur tė madh tek fėmijtė tė cilėt lindin tė infektuar me VIH. 30-50 e nėnave tė infektuara transmetojnė VIH tek fėmijtė  nga tė ushqyerit me qumėshtin e tyre dhe rreth njė e katėrta  e bebeve tė lindur nga  nėna tė infektuara  janė dhe vetė tė infektuar.

 

epidemic.gif (21933 bytes)  Zhvillimi i njė epidemije. Vlerėsimi i incidencės sė SIDA nė  SHBA gjatė 2000
Figura 10A

 

trend9-98-age.gif (29331 bytes) Rastet me SIDA mbi bazėn e moshės dhe seksit, Raportuar 1981-1998, Amerikė ( Qendra e Kontrollit Sėmundjeve-QKS-CDC)
Figura 10B

Vlerėsimi i rasteve  tė adultėve dhe adoleshentėve  qė jetojnė me SIDA sipas seksit , 1993 - 2001, Shtetet e Bashkuara . QKS-CDC
Figura 10C


 

STATISTIKAT E SHTETEVE TĖ BASHKUARA NGA QENDRA PĖR KONTROLLIN E SĖMUNDJEVE

Numuri total i rasteve

Nga Djetori 2005, 984,155 Amerikanė janė raportuar se janė infektuar me SIDA (nga 641,086 nė 1996). Rastet totale nė adultėt  dhe adoleshentėt me raste SIDA  nė total janė  943,525 me 761,723 raste nė meshkuj dhe 181,802 raste nė femra (figura 10B). Pėrgjatė sė njėjtės periudhė janė parė, 9,101 raste me SIDA nė fėmijtė me moshė nėn  13 vjeē.

Sė paku janė  550,394 Amerikanė tė infektuar me SIDA qė kanė vdekur  ( shifrat janė tė 2005). Prej kėtyre, 525,442 janė adultė ose adoleshentė  dhe 4,865 janė fėmijė nėn 13 vjet. Nė fillim tė viteve tė epidemisė, incidenca u rrit nga 65-95 % ēdo vit, por pjesėrisht si rezultat i pėrpjekjeve  pėr tė evidentuar ata me risk tė lartė, niveli i rritjes ka rėnė nė mė pak se 5 %  nė vit nga mesi i 1990. Kjo ishte pėrpara futjes sė terapisė sė kombinuar pėr VIH.  Nė 1996, vlerėsimi i incidencės zbriti pėr herė tė parė  poshtė 6%. Vdekjet midis personave me SIDA gjithashtu ranė  pėr herė tė parė nė vitin 1996  nė 25% (Figura 10A) (Mė shumė informacion)

Rastet kumulative mbi bazė race/etnije nė Amerikė Rastet kumulative mbi bazėn e kategorisė sė ekspozimit Vlerėsimi i numurit tė diagnostikuar midis fėmijve nga kategoria e tė ekspozuarve nė Amerikė Shtetet kryesore me numur mė tė madh tė rasteve me SIDA nė Amerikė


Rastet e reja

Numuri i infeksioneve tė reja me VIH nė Amerikė ka rėnė  nė vitet e fundit sa  numuri i rasteve  tė sėmundjes sė SIDA. Rėnia e numurit  tė njerėzve me sėmundje tė hapur  ėshtė si rezultat i pėrdorimit tė preparateve antiretroviralė. Nė fund tė 2003, QKS (CDC) raporton njė sasi prej 1.039.000 deri nė 1.850.000 persona nė Amerikė qė jetojnė me VIH/SIDA (nga 242.000 nė vitin 1996) me 24-27% tė padiagnostikuar dhe tė pavetėdijshėm  pėr infeksionin e tyre tė VIH (figura 10C). Numuri i njerėzve  qė jetojnė  me SIDA, kjo ėshtė sėmundje, nė 2005 ishte 433.760 prej tė cilėve 418.084 ishin  adultė dhe adoleshentė dhe 3.787 ishin fėmijė nėn moshėn 13 vjet.

 

Sa janė rastet me SIDA nė Amerikė midis grupeve tė ndryshme tė popullatės?

Sa ka rėnė incidenca e SIDA nė Amerikė nė vitet e fundit?

Shėnim: Gjithnjė e mė shumė njerėz me infeksion tė VIH mbijetojnė  nė mėnyrė tė sukseshme pėr shkak tė ndėrhyrjes me  kemioterapikė, numuri i njerėzve tė infektuar ėshtė nė rritje edhe pse njė pjesė e njerėzve vdesin nga SIDA (figura 10C9). Kėshtu nė rast se rėnia e vdekjeve nga SIDA do tė vazhdojė, do tė ketė njė rritje gjithashtu nė prevalencėn e VIH, duke theksuar se frenimi i rritjes  ka nevojė pėr njė shėrbimi parandalimi dhe trajtimi.

MĖ SHUMĖ INFORMACION STATISTIKAL  NGA AMERIKA

 

 


RASTET  ME SIDA SIPAS MOSHĖS DHE ETNISĖ NĖ SHTETET E BASHKUARA

RASTET KUMULATIVE TĖ SIDA NĖ US (Sipas moshės)

MOSHA

# E RASTEVE TE SIDA (Dhjet. 2005)

Nėn  13 vjetė 9,112
13-14 vjetė 1,065
15-19 vjetė 5,289
20-24 vjetė 34,795
25-29 vjetė 114,141
30-34 vjetė 193,926
35-39 vjetė 208,505
40-44 vjetė 164,697
45-49 vjetė 102,732
50-54 vjetė 56,950
55-59 vjetė 30,424
60-64 vjetė 16,493
65 vjetė 14,503
 

 

worlddeath2.gif (19240 bytes)  Vlerėsimi i rasteve tė SIDA tė lidhur me vdekjet  nė botė 1980-2000  OBSH - WHO

worlddeath3.gif (22487 bytes) Transmetimi i VIH nga nėna tek fėmija  nėpėrmjet ushqimit tė gjirit  ose shkaqe tė tjera  nė vitet 1979-1999 – OBSH - WHO 

africanwomen.jpg (56316 bytes)  Prevalenca e VIH midis grave shtatzana nė provincat e Afrikės sė Jugut 1990-97

unaids-stats.jpg (44575 bytes)  Niveli i prevalencės  midis banėrve  in Kisumu (13-19 vjet), Kenya, mbi bazėn e moshės  UNAIDS


 

unaids-stats2.jpg (66425 bytes) Niveli i prevalencės sė VIH midis grave nė moshėn e tyre midis dhjetė dhe 20  vjet, studime tė ndryshme Afrikanė 1995-98 UNAIDS

unaids-stats4.jpg (72336 bytes) CNdryshimet nė zgjatjen e jetės nė vėnde tė seleksionuara  tė Afrikės me prevalencė tė lartė tė VIH, 1950-2000 UNAIDS

Shko kėtu pėr mė shumė tė dhėna pėr prevalencėn e SIDA dhe VIH   UNAIDS  (PowerPoint)

Figura 11

 

Figure 11

RASTET KUMULATVE SIPAS ETNISĖ
(Nė parantezė jepet numuri i vlerėsuar i rasteve nė 2005)

Raca ose etnija Rastet kumulative tė SIDA
Bardhė, jo  Hispanik (jo Amerika Latine )  385,537 (11,780)
Zezė, jo Hispanik (Jo Amerika Latine)  397,548 (20,187)
Hispanik (orgjina Amerika Latine) 155,179 (7,676)
Aziatik/Ishujt Pacifik  7,659 (483)
Indianė amerikanė /Vėndas tė Alaskės 3,238 (182)
 



 

STATISTIKAT BOTĖRORE NGA ORGANIZATA BOTĖRORE E SHĖNDETĖSISĖ (OBSH) DHE UNAIDS

Infeksioni i VIH ka rritje nė perėndim  dhe vala e infeksionit qė rrezikon tė infektojė heteroseksualėt perėndimorė nuk po materializohet. Megjithkėtė , ky nuk ėshtė rasti i njėjtė ku nė Azinė jugore dhe nė Afrikėn jugore  ka njė rritje shumė mė tė madhe  .

Afrika

Nė Afrikėn sub-Sahariane ka njė numur tė vlerėsuar prej 22.5 milionė (luhatja: 20.9 milionė – 24.3 milionė; 2007 figurat) njerėz tė infektuar  me VIH me mbi  2.8 milionė infeksione tė reja nė 2006. Nė kėtė regjion, ka 2.1 milion vdekje (figura 11 dhe 12). Janė infektuar dhjetė milionė tė rinj Afrikanė midis moshave  15 dhe 24 dhe 3 milionė fėmijė.  Femrat e reja  Afrikane ka shumė tė ngjarė qė tė jenė mė tė infektuara me VIH se sa tė rinjtė meshkuj. Sipas UNAIDS, 61 % e njerėzve tė infektuar  nė Afrikėn sub-Sahariane janė femra dhe kjo vjen nė rritje. Kjo ėshtė nė kontrast me pjesėn e botės  ku ka mė shumė burra tė infektuar se sa gra. Nė shumė vėnde nė Afrikėn sub-Sahariane, gratė infektohen me VIH nė moshėn mė tė hershme se sa burrat. Nė Afrikėn sub-Sahariane diferencat nė nivelin e infeksionit janė mė tė theksuara midis personave tė rinj (mosha  15 – 24 vjet) me njė mesatare ku pėr ēdo 10 meshkuj tė rinj jetojnė  36 gra tė reja me VIH.

SIDA ėshtė pėrgjegjėse pėr uljen parashikimit pėr tė jetuar dhe rritjes sė mortalitetit nė fėmijė (figura 11). Niveli i mortalitetit nė fėmijtė nė Afrikėn lindore do tė dyfishohet nė vitin 2010 dhe parashikimi i  tė jetuarit, nė kėtė regjion, pothuajse do tė ulet duke filluar nga 2 vjet.

Niveli total i infeksionit pėr adultėt nė Afrikėn sub-Sahariane nė vitin 2006 ishte 5.9%, por nė disa vėnde tė Afrikės sub-Sahariane, nė zonat urbane, raportohet njė nivel infeksioni  mbi 30%. Nė burra mbi 25 vjet, pėrqindja e tė infektuarve me SIDA mund tė jetė mė e lartė se 40%. Nė Botsvana, propocioni i popullatės adulte qė jetojnė me VIH ėshtė rritur mė shumė se dyfishi nė kėto pesė vitet e fundiit, me 43 % tė grave barse tė testuara pėr VIH pozitivė nė 1997 nė qendrėn urbane kryesore tė Francistoėnit. (Pėr statistika tė mėtejshme shif figurėn 13).

Azia-Pacifiku 

Nė 2006, rreth  1 million njerėz nė  regjionin e  Azi/Pacifikut janė tė infektuar nga VIH dhe  630,000 njerėz kanė vdekur. Popullata totale e infektuar nė kėtė regjion vlerėsohet  4.9 milionė (luhatet nga  3.7 milion - 6.7 milionė) njerėz; prej kėtyre, 2.1 milionė janė tė moshės 15 deri nė  24 vjet dhe 2.4 milionė janė gra (mbi  21%  qė nga  2004). Nė kėtė regjion, niveli i VIH ėshtė rritur prej 10% pėr vit. Nė  Indi, niveli i infeksionit ėshtė nėn  1% por kjo nėnkupton  qė janė  5.1 milionė njerėz tė infektuar i cili e vendos Indinė mbrapa Afrikės sė jugut nė numurin total tė rasteve. Shumica e epidemisė  nga infeksioni i VIH rezulton prej pėrdorimit intravenoz tė drogės 

Kina gjithashtu ka problem tė rėndė  me deri nė 1.5 milionė njerėz tė infektuar me VIH nė 2004 (niveli i prevalencės : 0.1%). Mendohet qė nė rast se nuk do tė bėhet asgjė  pėr tė parandaluar rritjen e nivelit tė infeksionit, Kina nė vitin 2010 do tė ketė 10 milionė raste me VIH.

Ndihma pėr trajtim nė vėndet me tė ardhura tė ulta ose mesatare

Bazuar nė tė dhėnat e OBSH(Organizata Botėrore e Shėndetėsisė-WHO), nė vitin 2006,1.6 milionė njerėz tė infektuar  me VIH marrin medikamente anti-retrovirale. Megjithėse kjo ėshtė katėr herė  mė e lartė nė numur se 2003,  ėshtė vetėm njė pjesė e vogėl e pacientėve qė kanė nevojė  pėr medikamente. 

 

Pse gratė e reja Afrikane janė mė tė infektuara me VIH? Cilat vėnde tė Afrikės kanė nivel mė tė lartė tė infeksionit? Pėrse Uganda ka sukses nė reduktimin e nivelit te tė infeksionit VIH dhe e kundėrta nė zgjatjen e jetės? UNAIDS mė shumė informacion nė nivelin e infeksionit tė VIH nė Afrikė Pse SIDA ėshtė pėrhapur kaqė shpejt nė disa vėnde ?

 

Kemioterapia dhe infeksioni pediatrik me VIH nė vėndet nė zhvillim Pėrhapja e injorancės midis vajzave dhe djemve lidhur me VIH dhe seksin     Kush ėshtė pėrgjegjės pėr vizionin kokėposhtė tė prevalencės sė VIH nė vitin 2007?

Ka tė ngjarė qė faktorė tė tjerė pėrveē prezencės tė VIH tė influencojnė  nė kursin e sėmundjes, porse nuk ka tė dhėna tė plota qė tė ketė ndonjė agjent tjetėr infektiv veē VIH nė SIDA (Lutemi, pėr hollėsira tė mėtejshme shifni apendiksin).

 


 

 
hiv infect map.jpg (50694 bytes)  

Statistikat e infeksionit tė VIH sipas kontinenteve
Figura 12A

 

Epidemija globale dhe e Afrkės  sub-Sahariane
Figura 12B

Pėrhapja e infeksionit tė VIH nė Afrkėn e Jugut 1986-2001
(animuar)

Pėrhapja e infeksionit tė VIH nė Amerikėn e Jugut
(animuar)

 

Figura 13

Prevalenca e VIH ne adultėt nė Afrikėn  sub-Sahariane, 1986-2001


Numri i njerėzve qė jetojnė me VIH/SIDA nė 
Afrikėn  sub-Sahariane, 1980-2001

Numuri i njerėzve qė kanė vdekur  nga VIH/SIDA nė Afrikėn Sub-Sahariane, 1980-2001
Prevalenca e VIH midis grave shtatzane  nė Afrikėn e Jugut, 1990 deri 2001
Kenia: Prevalenca VIH pėr adultėt dhe gratė shtatzane  nė zonat kryesore urbane dhe jashtė  zonave urbane

Niveli i prevalencės  sė  VIH midis grave shtatzane tė kontrolluara nė klinikat pas lindjes nė qytetet urbane nė Kamerun: 1989-2000
Senegal: Prevalenca e VIH pėr gratė shtatėzėna zonat kryesore urbane dhe zonat kryesore jashtė asaj urbane Perqindja e humbjes sė forcės sė punės  nga SIDA prej 2005 dhe 2020 nė vėnde tė zgjedhura tė Afrikės Prevalenva e VIH  sipas nivelit edukativ nė moshat 15-44, Zimbabve, 2000  Prevalenca midis grave shtatzane  nė zonat kryesore urbane, Uganda  Prevalenca e VIH  midis banorėve me moshė 13 -19 vjetė sipas moshės nė Kisumu, Kenya
Paraqitja e strukturės sė popullatės  me ose pa epidemi tė SIDA, Botsvana, 2020
Rritja e mortalitetit midis burrave me moshė midis 15 dhe 60, vėnde tė zgjedhura tė Afrikės, 1986-1997 Mortaliteti qė i atribuohet VIH  tek adultėt, studim  mbi bazėn e komunitetit nė  Afrikė, 1990-1996 Probabiliteti i djemve tė Zimbabvianė me moshė 15 vjet  qė vdesin para moshės 50, tendenca  nė kohė , vrojtime tė nacionaliteteve tė ndryshme
Vlerėsimi i impaktit  tė SIDA nė nėnnivelin e mortalitetit tė 5 fėmijve, vėndet tė zgjedhura tė Afrikės , 2010
Ndryshimi nė parashikimin e jetės nė vėnde tė seleksionuara tė Afrikės me prevalencė tė lartė dhe tė ulėt  tė VIH: 1950 - 2005  
Reziku i jetės  prej vdekjes nga SIDA pėr djemtė me moshė 15 vjet, pretendim i pandryshuar ose  pėrgjysmimi i riskut  tė infektuarve me VIH, nė vėnde tė zgjedhura
Drejtimi  i rasteve tė vdekjeve nė  Afrikė, 2000 Vlerėsimi dhe paraqitja e vdekjeve  nė moshat  15-34, me ose pa SIDA nė Afrikėn e Jugut: 1980-2025 Perqindja e vajzave  me moshė prej  15-19 tė cilat nuk dinė se janė tė infektuar me VIH pėr shkak tė mardhėnieve me persona  nė dukje tė shėndetshėm, 1994-1999 Prevalenca e VIH midis  moshave  13  deri  19 vjet  Masaka, Uganda, 1989 deri 1997
Niveli i prevalencės sė VIH  midis  shtatzanisė  tė moshės 15 deri 19 vjet, Lusaka, Zambia, 1993 deri 1998
Prevalenca midis grave shtatzane jashtė zonave kryesore urbane, Uganda
Tendenca  e prevalencės sė VIH  midis grave shtatzana nė Kampala, Uganda: 1991-2000 Prevalenca e VIH (%) tek  adultėt nė Afrikė, 2005  Prevalenca e VIH (%) midis grave shtatzane tė vrojtuara nė klinikat pas lindjes nė Afrikėn  sub-Sahariane, 1997/98-2004
 
 Prevalenca e VIH (%) sipas gjinisė dhe rezidencės urbane/rurale, nė vėnde  tė zgjedhura tė Afrikės sub-Sahariane, 2001-2005

 
   
Imazhet ne  5 reshtat e mėsipėrm janė  nga WHO/UNAIDS (OBSH/UNAIDS)

 
 

PJESE TE TJERA TE VIH

PJESA  I VIRUSI I PAMJAFTUESHMĖRISĖ  IMUNE TEK NJERZIT DHE SIDA

PJESA II VIH DHE SIDA; SĖMUNDJA

PJESA III KURSI I SĖMUNDJES

PJESA  IV PĖRPARIMI DHE BASHKĖ-FAKTORĖT

PJESA  V STATISTIKAT

PJESA VI  NĖNTIPET DHE BASHKĖ-RECEPTORĖT

PJESA VII  KOMPONENTĖT DHE CIKLI JETĖSOR I VIH

PJESA VIII  LATENCA E VIH

PJESA  IX GJENOMA E VIH

PJESA  X  HUMBJA E QELIZAVE CD4

PJESA XI  INFEKTIMI I QELIZAVE TĖ TJERA NGA VIH DHE POPULLACIONI I POLYMORFIZMIT

APENDIX I  VAKSINA ANTI-VIH

APENDIX II  SHKAKTON VIH- SIDA?

APENDIX III  KEMIOTERAPIA ANTI-VIH

 

Kthehu nė seksionin e virologji tė Microbiology and Immunology On-line

 


faqja sė fundi e ndėrruar nė  Monday, February 16, 2015
faqja mbahet nga 
Richard Hunt